Home LY2KM ekspedicijos Utena - Kupiškis
Foto akimirkos
VDU RK
Pagrindinis Meniu
VDU RK remia projektus
Reklaminis skydelis
Lietuvos Flora ir Fauna
Reklaminis skydelis
Lietuvos piliakalnių diplomas
Klubo Rėmėjai
Reklaminis skydelis
Vytauto Didžiojo Universitetas
Flag Counter
Free counters!
Utena - Kupiškis
Parašė Petras (LY2KM)   
Antradienis, 06 Liepa 2010 17:19
Liepos pradžia paženklinta ilgomis išeiginėmis.Todėl verta buvo tai išnaudoti. Orai buvo žadami karšti ir be lietaus.Pasirinktas ilgas kelionės variantas. Iš kitos pusės tai vertė daryti atstumas. Traukiam link Utenos.

Pirma diena.
Iš Kauno išvykstam penktą valandą ryte. Kadangi kelias į rytus - visą kelią saulė jau švietė į akis.
Dar gerokai prieš sutartą laiką mes jau vietoj. Jaurelių piliakalnis UT-24 pasitiko apžėlęs aukšta žole. Priedo iki jo kokie 200m. Rasos beveik nebuvo, todėl salyginai sausom kojytėm užropojom viršun. Gaivus oras, nuostabūs vaizdai... Net gaila buvo tai palikt, bet...
ut-24 ut-24-1

Sekantis taškas - Spitrėnų piliakalnis UT-112. Jis šalia kelio, todėl vargo nebuvo. Vėlgi per didelę žolę iki viršaus.Kairėje vaizdas iš vakarų pusės, dešinėje iš pietų. Pirmieji du piliakalniai jau aktyvuoti, todėl korespondentų gausos nesulaukta.
ut-112 ut-112-1

Judam link sekančio. Rukšėnai - UT-110. Atvykus į vietą teko eiti jo ieškoti. Laimei jis buvo užsimaskavęs netoli. Piliakalnis apžėlęs medžiais ir krūmais. Žodžiu laukinė gamta. Rytinis šlaitas labai status, vakarinis normaliai. Per tą pusę nesunku užlipt. Viršuje antenai vietos nerasta. Teko įsitaisyti apačioj ant šlaito. Kadangi piliakalnis naujas, korespondentų iš karto padaugėjo.
ut-110 ut-110-1

Judam Antabaltės link.Jau beveik vienuolikta valanda. Lauke darosi karšta. Piliakalnį pasiekiam  miško keliukais. UT-83  nedidukas, galima sakyti prižiūrėtas, nes šalia jo gyvena žmonės ir bent jau sausas šakas aprenka. Aišku kad privažiavimas idealus. Paragaujam žemuogių ir keliaujam toliau. Be viso to dar ir QSO padarom.
ut-83 ut-83-1

Judam šalia Ilgio ežero. Bet kur tik koks keliukas iš kart šlagbaumas. Lauke karšta o priedo viduryje miškų jokio vėjelio. Kadangi nuo kelio jokio piliakalnio nematyt - einu žvalgybon. Už gerų 200m. randu. Grįžtu atgal ir su visa reikalinga manta atgal. Binkliškių piliakalnis UT - 91 pasitinka gausybe žemuogių. Pats piliakalnis apyšvaris, tik prieigos apžėlę krumais. Sėdint pavėsyje - galima kentėt ir tokį karštį.
ut-91 ut-91-1

Kadangi jau vidurdienis - laikas papietaut. Eteryje skelbiama pusantros valandos pertrauka. Rimas LY2N įkalba pratesti pietus dar bent pusvalandžiui. Sutinku, žadėdamas pusę trijų pasigirsti vėl. Ilgio ežerą pasiekiam tik pėščiomis. Privažiuoti pašaliečiui čia nevalia. Šiltas ežero vanduo, gaivus oras, nuostabūs vaizdai leidžia trumpam užmiršt šiokį tokį nuovargį. Bet laikas greit tirpsta ir pilnais pilvais tenka grįžti į karštą karštą mašiną. Gelbsti kondicionierius.

Judam link piliakalnio. Keliukai siauri, jų daug. Kaip taisyklė pataikom ne ten. Važiuoju, nes nėra kaip apsisukt. Paaiškėja kad gerai važiuoju. Bet vėliau vis vien prašaunu. Teko puskilometrį grįžt. Artėjant link piliakalnio darosi vis liūdniau. Keliukas prastėja, šabakštynai aukštėja, tikslas gal ir netoli. Randu lauko keliuką. Bandau laimę.Tuo keliuku kažkas važiavo su kažkokiu visureigiu. Važiuoju ir aš. Mano irgi visureigis, tik kuklus. Žolė, kuri maišyta su dilgelėmis usnimis ir velniai žino dar kuo darosi lygi su mašina. Atgal kelio nebėra - tik pirmyn. Dideliam džiaugsmui už kokių 400 m. ši nesamonė baigėsi. Privažiavom negyvenamą sodybą, už kurios mūsų geidžiamas Gatelių piliakalnis UT-100. Piliakalnis kvepėjo žemuogėmis, kurių iš tikro netrūko. Piliakalnis sakyčiau tikrai topinis, neveltui toks jo numeris. Nežinau kas ir kada ryšis jį dar kartą aplankyt / turiu mintyje su radija /.
ut-100 ut-100-1

Paskutinis šios dienos numatytas sustojimas - Daugailių antras piliakalnis UT-187. Privažiuoti nėra problemų. Jis jau matomas nuo kelio. Pasukus artimiausiu lauko keliuku privažiuojam per pievą / laimei ji jau nušienauta / iki pat piliakalnio, šiaurinės jo pusės. Pietinis jo šlaitas labai status. Ten geriau nelipt. Jo viršūnėje randam geodezinį ženklą. Deja tai ne pirmas ir ne vienintelis atvejis. Auga trigubas beržas. Ir šiaip gana švaru. Turiu mintyje apžėlimo laipsnį.
ut-187 ut-187-1
ut-187-2 ut-187-3

Šiai dienai viskas. Septyni piliakalniai - mano praktikoje to dar nėra buvę. Visiems pasakome atia ir riedam į bazę, t.y. Troškūnus.

Antroji diena.
Pasirinktas trumpesnis maršrutas - link Kupiškio. Pirmas piliakalnis Aluotos, PA-12. Jis yra miške ir gan giliai miške. Pradžioj keliukas buvo normalus. Toliau jis darėsi siauresnis, priedo išsišakodavo i kelis. Laimei GPS`as dirba nepriekaištingai net ir tankiame miške. Sukorę kokius 400 m. pasiekėm tikslą. Piliakalnis tikrai įspūdingas, jeigu būtų sutvarkytas. Deja apaugęs eglėmis, po jomis jaunesnėmis eglaitėmis ir prasibrauti vietomis yra problemų. Susitvarkius aparatus paaiškėjo kad turim beveik nenumatytų problemų. Apstojo spiečius uodų ir matyt labai alkanų. Tokia šviežiena matyt nedažnai jiems pasitaiko. Kol aš dariau QSO, žmona baidė nuo manęs tuos gyvius. Bet daugelis jų vis vien atliko savo juodą darbą. Ir į trečią dieną skūrą skauda, hi...
pa-12 pa-12-1

Grįžti atgal buvo irgi nelengva. Atrodo kelias dvigubai ilgesnis. Vienintelė paguoda - gražus miškas.
Sekantis piliakalnis - Bugailiškiai, PA-33. Matomas iš toli. Privažiuoti pavyko per pievą, kuri laimei jau nušienauta. Todėl mano vėžės žalos nepadarė. Nors kiemuose buvo pristoję smalsuolių, sekančių įtariais žvilgsniais. Tik kažin ar suprato mūsų taikius tikslus. Piliakalnis laukuose, apaugęs medžiais, bet saikingai. Viršuje jo prikasinėta įvairaus dydžio duobių. Pailgas šiaurės - pietų kryptimi.
pa-33 pa-33-1

Paskutinis šios kelionės uždavinys Obonių piliakalnis PA-14. Kad pavyks jį pasiekt buvo tik keliolika procentų. Jis yra pelkėtame miške, be jokių orentyrų jame ir priedo už kokių 400 m. Atvykus į Obonis viskas pasimatė realiai. Įdomumo dėlei bandžiau kokį 100 m. Entuziazmas greit išgaravo. Žolė iki pažastų, krūmai tankūs, kas priekyje neaišku. Užėjau į vieną kaimo sodybą pasiklaust. Sakė kad yra, bet konkretaus mažai. Žodžiu paskutinis ir vienintelis šansas žiemą, kai pašalę ir sniego minimum.


Tai tuo ir baigėsi mano kelionė. Čia galima būtų padaryt sekančias išvadas, kad aktyvuot piliakalnius tokiu laiku ne pats geriausias metas. Labai daug žalumos, kai kur net piktos. Ribotas matomumas, karšta, kai kur šlapia, kai kur nenupjauti javai. Todėl kartais tenka ir nusivilt. Labai keista, kad ant to ``grėblio`` lipu jau ne pirmą kartą. Bet šis tas vis vien gavosi.
Kaip jau įprasta - keliavom dviese su žmona. Spidometre  539 km.

Iki sekančio karto!

Petras - LY2KM

Atnaujinta Trečiadienis, 07 Liepa 2010 09:10